XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas

XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas

49,11 € 169,57 Lt
Išparduota
Norite pasiteirauti? 8 682 53171 senanauja@gmail.com
Prekės aprašymas
Pavadinimas: XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas
ISBN: 978-9955-9466-3-2
Knygos ištrauka:
Shimon Peres
Izraelio Valstybės Prezidentas, Nobelio Premijos laureatas

Negali būti žydu, nepabuvęs lietuviu. Lietuva - jidiš kalbos motina, todėl sakoma - litvakas. Litvakas - ne tik geografinė sąvoka, tai charakteris ir kultūra. Litvakai garsūs dėl jų ypatingo charakterio - jie niekada nenusileis nei kitam, nei sau.
Vilnius ne tik jidišo centras, jis ir žydų kultūros centras. Su juo susijęs vienas žinomiausių visų laikų poetų Adomas Mickevičius. Jis, būdamas labai jaunas, parašė "Poną Tadą". Jis parašė ir "Gražiną", poemą apie lietuvių kovą su Teutonų ordinu. Jis buvo vienas didžiausių poetų, prilyginamas Baironui, netgi Šekspyrui. Bent jau tarp savo amžininkų jis buvo vienas geriausių. Mažiau žinomas faktas yra tai, kad A. Mickevičius 1855 metais organizavo žydų legioną kovai prieš Rusiją Krymo kare. Šis žmogus kovojo dėl lietuvių ir žydų likimo. Jo bendražygis, žydų poetas Andreas Towiansky buvo jo geriausias draugas.
Vilniuje gyveno Gaonas, didis Rabinas Eliahu.
Vilniuje buvo leidžiami du žydiški laikraščiai, "Der Mo-ment" ir "Hayant". "Der moment" reiškia "šią akimirką", o "hayant" - "šiandien". Pavadinimai atspindėjo žydų santykį su laiku - nekantrų: arba kasdien, arba kas akimirką.
Vienas autorių, rašęs šiems laikraščiams, o vėliau gavęs Nobelio premiją, buvo žmogus, vardu Isaak Bashevis Singer. Jis paaiškino, kodėl žydams reikėjo dviejų kalbų: hebrajų, kuria jie melsdavosi, ir kitos - jidišo. Anot jo, mums reikia dviejų kalbų tam, kad viena galėtume šlovinti Viešpatį, o kita su Juo ginčytis. Taigi, žydai meldėsi hebrajiškai, o ginčijosi jidišu. Taip išliko ir iki šių dienų.
Vilnius buvo miestas, kur gimė daug poetų, menininkų, muzikantų - žydų ir lietuvių. Jie sukūrė kultūrą, kuri yra suprantama, ja žavimasi iki šiol. Žydai sudarė didelę Vilniaus gyventojų dalį. Veikė hebrajų gimnazija - aš tai žinau, nes vienas mano mokytojų Ben Semene prieš tai buvo dėstęs Vilniuje. Pats aš gimiau 100 kilometrų nuo Vilniaus, Baltarusijoje. Tai todėl, kad sienos vis keitėsi, buvo Lietuva, Lenkija, Baltarusija. Lietuva visada buvo masalas kaimynams, kurie bandė ją užkariauti. Lietuva, kuriai jau tūkstantis metų, pergyveno daug okupacijų, įskaitant ir paskutiniąją, rusų. O prieš ją buvo vokiečių okupacija, kurios metu baigėsi Vilniaus geto gyvavimas. 95 procentai žydų buvo nužudyti ar sudeginti.
Lietuva plotu du kartus didesnė už Izraelį, bet Izraelis turi dvigubai daugiau gyventojų. Abi šalys yra didžios savo mažumu. Mes neturim pasirinkimo. Nesame dideli teritorija, todėl turime būti didūs visame kitame. Jūs ir mes turime būti tokie didūs, kaip pavojai, su kuriais susiduriame, ir tokie maži, kaip žemė, ant kurios gyvename. Mūsų ir jūsų vaikai turi sunkiai dirbti, kad išsaugotų savo nepriklausomybę. Tūkstantį metų Lietuvai labai rūpėjo išlaikyti nepriklausomybę - savo žemę, kalbą, kultūrą; ji tą darė pasiaukodama ir negailėdama jėgų.
Mūsų praeityje gausu tragiškų įvykių, dabar pradedame iš naujo. Džiaugiuosi tais santykiais, kurie susiklostė tarp Lietuvos ir Izraelio šiandien. Mes neatsisakome misijos parodyti visiems, kad būti mažam reiškia būti didžiam. Linkiu jums visa ko geriausio.

Kalba, pasakyta Tel Avive 2006 metų gruodžio 7, minint Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 15-ąsias metines.
Išleidimo metai: 2007
Puslapių skaičius: 272
Formatas: 15x22
Įrišimas: Kietas
Anotacija:
Enciklopedinis tokio pobūdžio žinynas išleidžiamas pirmą kartą Lietuvoje, nors kitur žydų enciklopedijos - daugiatomės! - ne žydų kalbomis leidžiamos nuo seno. Kitaip tariant, knyga, kurią dabar laikote rankose, yra savo kelio pradžioje. Todėl vargu ar buvo įmanoma iš karto aprėpti viską ir visus. Pasiekti, nepamiršti, turėti. Pasikliausime kantriu ir, ko gero, ne vienerių metų darbu (kartoteka toliau kaupiama). Dar susitiksime.
Leidėjų žodis

Pavardės žinyne pateikiamos pagal abėcėlę.

Abramovičius Dovas Menašė. Gimė 1870 Raseiniuose. Mirė 1942 Šiauliuose. Rabinas. Gauna tradicinį to meto žydų išsilavinimą. 1890 - 1915 Raseinių rabinas. I-jam pasauliniam karui prasidėjus iškeldintas kartu su kitais miestelio žydais toliau nuo Rusijos sienos. Baigia Charkovo universiteto Teisės fakultetą. 1920 sugrįžta į Lietuvą. Užsiima advokato praktika. Vienas iš įžymiausių Lietuvos advokatų. Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas. Padeda įsikurti žydams, pasitraukusiems iš nacistinės Vokietijos. 1941, karui prasidėjus, uždaromas į Šiaulių getą. Judenrato narys. Nužudytas.
Abramovičius Pinchas. Gimė 1909 Lietuvos - Latvijos pasienyje. Mirė 1986 Izraelyje. Skulptorius, tapytojas. Mokosi chederyje. Studijuoja Kaune. Nuo 1929 - Palestinoje. Kūryboje - ekspresionistiniai elementai. Kurį laiką gyvena Irane, todėl kūrybon prasiveržia ir persiški motyvai. 1948 prisijungia prie "Naujųjų horizontų" menininkų abstrakcionistų grupės. Apdovanotas daugeliu prizų, kūrybinių sąjungų narys ir vadovas, 1986 - Izraelio tapytojų ir skulptorių asociacijos Garbės prezidentas. Vienas įžymiausių Izraelio skulptorių.

Knygos pabaigoje savokų ir pavadinimų aiškinamasis žodynėlis.
Leidykla: Musmirė
Sudarytojas: Sudarytojas Virgilijus Liauška
 
Knygos Filmai, Muzika, Žaidimai