Tautosakos darbai, XVII (XXIV)

Tautosakos darbai, XVII (XXIV)

4,92 € 16,99 Lt
Kiekis
Į krepšelį
Pristatymo terminas iki 4 darbo dienų
Pristatymo kaina - siunčiama paštu, priklauso nuo knygų svorio
Apmokėjimas - gavus laišką, kad užsakymas paruoštas
Norite pasiteirauti? 8 682 53171 senanauja@gmail.com
Prekės aprašymas
Pavadinimas: Tautosakos darbai, XVII (XXIV)
ISBN: ISSN 1392-2831
Įrišimas: Minkštas
Išleidimo metai: 2002
Puslapių skaičius: 307
Formatas: 0x0 cm
Anotacija: "Tautosakos darbų" XVII (XXIV) tome pranešama skaudi žinia: šių metų gruodžio 3 dieną mirė žymus lietuvių paremiologas profesorius Kazys Grigas. Instituto folkloristų vardu atsisveikinimo žodį taria Lilija Kudirkienė. Tome įdėtos ir kolegų iš užsienio užuojautos Profesoriaus artimiesiems, Instituto tautosakininkams.
Pažymint suomių tautosakininko Elias Lonnroto 200-ąsias gimimo metines 2002 m. balandžio 25-26 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas surengė tarptautinę konferenciją "Kalevala ir Lietuva". Didžiąją šio "Tautosakos darbų" tomo dalį ir sudaro konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parašyti straipsniai. Spausdinama Suomijos ambasadorės Lietuvoje Tainos Kiekko sveikinimas konferencijos dalyviams ir svečiams, suomių rašytojo Jussi Lehtoneno kalba apie Elias Lonnroto veiklą, dariusią įtakos ne vieno suomių menininko gyvenimui ir kūrybai. Poetas Justinas Marcinkevičius dalijasi prisiminimais apie "Kalevalos" vertimą į lietuvių kalbą. Suomių folkloriste Anna-Leena Siikala, analizuodama geografinę runų užrašymo vietą, poetines šio regiono liaudies kūrybos tradicijas, greta archajiškumo išryškina pozityvų kaitos poveikį runųpoezijos turtingumui. Madis Arukaskas aptaria erdvės sistemą Setu kalevališkojo poetinio metro lyrinėse epinėse dainose. Kelių tautų (daugiausia baltų ir finų) tradicijų kontekste pažvelgta į latvių ir lietuvių mitologiją (Janina Kursytė, Gintaras Beresnevičius, Nijolė Laurinkienė). Suomių ir lietuvių paralelių pastebi Aušra Žičkienė, atskleidžianti lietuvių ir finougrų raudų melodinės struktūros ryšius, taip pat Romualdas Apanavičius, analizuojantis "Kalevalos " ir Baltijos tautų kankles. Justyna Prusinowska, gretindama "Kalevalą " ir Jozefo Ignaco Kraszewskio "Witoloraudą ", mėgina paaiškinti, kodėl šie kūriniai, atsiradę panašiomis sąlygomis, susilaukė tokio skirtingo vertinimo. Stasys Skrodenis pateikia kelių Elias Lonnroto į suomių kalbą išverstų lietuvių liaudies dainų lyginamąją analizę.
Skyriuje "Iš naujų tyrinėjimų" Aelita Kensminienė nagrinėja lietuvių mįslių reikšmės figūras ir įminimo galimybes, Rimantas Balsys aptaria vandenvardį Dunojus Mažosios Lietuvos dainose.
Folkloro teorijai ir šiame tome atstovauja amerikiečių mokslininko Dano Ben-Amoso straipsnis apie žanro sampratą (vertė Lina Būgienė).
"Tautinių mažumų tautosakos " skyriuje skelbiama Irenos Žilienės parengta čigonų tautosakinė ir etnografinė medžiaga. Taip pat spausdinamas Mečislovo Davainio-Silvestraičio publikacijos apie Lietuvos čigonų kalbą bei tradicijas fragmentas (parengė Lina Būgienė ir Leonardas Sauka).
Pateikiama medžiagos ir iš senesniųpublikacijų bei archyvų. Stasys Skrodenis primena Adolfo Sabaliausko ryšius su Suomija. Vilma Daugirdaitė pristato Jono Balio rankraščio apie suomių epą fragmentą; perspausdinamas ir ankstesnis tyrinėtojo straipsnis "Kalevalos" tema.
Minimos tautosakos tyrinėtojų Margaritos Vymerytės, Juozo Baldausko-Baldžiaus, taip pat tautosakos rinkėjo Jono Navasaičio 100 metų sukaktys.
Skyrelyje "Pro memoria " pranešama apie žymių tyrinėtojų netektis: lietuvių kilmės lenkų etnologo ir folkloristo Vytauto Armono, vengrų finougristo Peterio Hajdu, suomių folkloristų Lauri Honko ir Leea Virtanen.
Kaip ir visada, spausdinama keletas naujausių tautosakos bei etnografijos leidinių recenzijų ir anotacijų kronikos skyriuje apžvelgiamos svarbesnės folkloristikos aktualijos, referuojama apie konferencijas, apgintas disertacijas, atspindimas tautosakos rinkimo darbas.


Leidykla: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Sudarytojas: Parengė Vilma Daugirdaitė
 
Knygos Filmai, Muzika, Žaidimai