Tegul vaikai ir paukščiai skraido

Tegul vaikai ir paukščiai skraido

35,20 € 121,54 Lt
Išparduota
Norite pasiteirauti? 8 675 00429 info@super.lt
Prekės aprašymas
Pavadinimas: Tegul vaikai ir paukščiai skraido
ISBN: 5-430-04157-2
Knygos ištrauka: Turinys
 
PRATARMĖ
MARGAS PAŠTAS
Pasakos, padavimai, sakmės apie paukščius
AK, PAUKŠTELE!..
Lietuvių poetų eilės apie sparnuočius
ŽYDRAS KELIAS Į GIMTINĘ
Patarlės, priežodžiai, mįslės apie čiulbuonėlius
PARSKRIDAI — PRAGYDAI
Paukštelių balsų pamėgdžiojimai
DŽIBU DŽIBU IR DŽIBUOJU...
Skaičiuotės, greitakalbės, žaidimai apie skrajūnėlius
 
PRIKELK DAINELĘ IŠ PŪKŲ...
Violeta Palčinskaitė
PAPRAŠYKIME PAUKŠČIŲ
Lakštingalos,
Kregždės,
Varnėnai,
Balandžiai,
Dagiliai,
Maži gegužiukai,
Kikiliai,
Žalvarniai
Ir zylės, –
Lai erdvę užpildo
Nerimstantys
Jūsų balsai,
Kai visas pasaulis
Pražysta
Baltai
Ir rausvai.
Griežlelės,
Kukučiai,
Žvirbliukai,
Apuokai,
Pelėdos...
Ir pempės,
Prieš porą dienų
Lizduose išperėtos, –
Pakelkit į saulę
Šilkais siuvinėtus
Sparnus.
Atneškit ramybę
Į atvirus
Mūsų
Namus.
 
MARGAS PAŠTAS. Pasakos, padavimai, sakmės apie paukščius
 
Kazys Boruta
VARNAS IR VARNIUKAI
 
Kitą kartą vienas varnas nešęs savo vaikus per jūras.
Vidury jūrų pavargęs, apsisvarstęs ir vaiką paklausęs:
– Ar nešiosi mane per jūras, kai tu užaugsi, o aš pasensiu?
Vaikas nusigandęs ir atsakęs:
– Nešiosiu!
– Kam meluoji? – taręs tėvas ir įmetęs varniuką į vandenį.
Sugrįžęs į lizdą, paėmęs antrą varniuką ir nešęs per jūras. Benešdamas pavargęs, apsisvarstęs ir vaiką paklausęs:
– Ar nešiosi mane per jūras, kai tu užaugsi, o aš pasensiu?
Varniukas nusigandęs ir atsakęs:
– Nešiosiu!
– Kam meluoji? – taręs varnas ir įmetęs antrą varniuką į vandenį.
Sugrįžęs į lizdą, pasiėmęs trečią varniuką ir nešęs per jūras. Benešdamas pavargęs, apsisvarstęs ir vaiką paklausęs:
– Ar nešiosi mane per jūras, kai tu užaugsi, o aš pasensiu?
– Nenešiosiu! – atsakęs trečias varniukas.
– Kodėl? – nustebęs tėvas.
– Man reiks savo vaikus auginti ir juos per jūrą nešioti.
– Teisybę sakai, – taręs tėvas, visas jėgas sukaupęs ir pernešęs trečią varniuką per jūras, kad jis savo vaikus užsiaugintų ir juos per jūras nešiotų. 
 
NYKŠTUKAS — PAUKŠČIŲ KARALIUKAS
 
Seniau paukščiai neturėjo karaliaus ir dažnai tarp savęs barėsi. Tai kartą nutarė susitaikyti ir sau karalių išsirinkti.
Suskrido visi į didelę pievą tarp girių. Atlėkė erelis – kalnų karalius, sakalas ir vanagas; gandras ir gervė, vestis susitarę, jei gandrą išrinktų karalium; strazdas ir zylė ir kita paukščių daugybė: gulbė ir putpelė, pelėda ir apuokas, kirlis ir žvirblis ir pagaliau pats mažiausias paukščiukas – nykštukas.
Sulėkė ir tariasi, kaip čia rinkti karalių? O mažasis nykštukas tyli ir sukasi apie erelio kojas. Visa baimė, kad nesumintų, kol susitars, kaip karalių rinkti. Pagaliau gandras sukleketavo ir tarė žodį savo:
– Kas aukščiau išlėks, tas ir karalium būti galės!
Visi paukščiai pritarė, nes kiekvienas tarės galįs šauniai skraidyti ir karalium pasidaryti. O gandras pats sau pagalvojo, kad jis savo ilgais sparnais geriausiai plasnoja, tai aukštai į padangę iškilsiąs ir karalium pasidarysiąs. O jeigu jis pailstų, tai gervė aukščiau pakiltų, o paskui susivestų ir karalienės vyru taptų.
Kaip sumanyta, taip padaryta.
Pakilo paukščių daugybė ir sparnais suplasnojo. Sušvilpė oras kaip giria vėtroje, ir paukščių debesys uždengė saulę. Visi nuo žemės pakilo, tik ne visi į padangę nuskrido. Pelėda suūkė ir į pirmą stuobrį atsitūpė, putpelė sučerškėjo ir į daubą nusileisti turėjo, kiti paukščiai ligi medžių viršūnių pakilo ir sušilo, sutūpė į medžių viršūnes ir žiūri: aukštai padange skrenda gandras, gulbė ir gervė neatsilieka, o tiesiai į saulę neria vanagas, sakalas ir erelis. Pagaliau visi atsiliko, tik sakalas ir erelis vienas kitam nenusileidžia, abudu karaliais būti geidžia. Bet ir sakalas atsiliko, tik vienas erelis padangėje liko ir sukleketavo:
– Aš – karalius!
Bet čia nėrė pro erelio galvą nykštukas ir sušuko:
– Aš – karaliukas!
Nustebo erelis:
– Iš kurgi tas atsirado?
Bandė aukščiau pakilti, bet pailsęs negalėjo nykštuko pasivyti, o tas, kaip tyčia, visą laiką viršum galvos čirškia:
– Aš – karaliukas!
Ką dabar padarysi? Pailsęs nepasivysi! O nykštukas buvo pasilsėjęs, jis ant erelio kulnies į padanges pasikėlė ir, kai erelis, visus pralenkęs, pailso, nykštukas viršum galvos iškilo ir čirškia:
– Aš – karaliukas!
Ką tu jam padarysi? Erelis supyko ir į kalnus nuskrido. O nykštukas karaliukas nusileido ant žemės ir nedrįso pasiskelbti karaliumi. Visi paukščiai juo nepasitikėjo ir kaip vienas suriko:
– Apgavikas! Apgavikas!
Taip paukščiai be karaliaus liko. O nykštukas, matydamas, kad čia gali blogai baigtis, į pirmą drevę spruko ir pasislėpė.
Visi paukščiai puolė prie drevės skylės ir pasipiktinę šaukia:
– Dabar mes jį pagausim ir nubausim!
Bet nė vienas negali į drevę pro mažytę skylę įlįsti ir nykštuko iškrapštyti. Tai pašūkavo, patriukšmavo, bet vienu riksmu čia nieko nepadarysi. Nykštukas tupi sau drevėje ir tiek, visi grasinimai perniek! Pagaliau paukščiai nutarė pastatyti prie drevės skylės pelėdą sargyboje, o patys nuskrido ieškoti genio, kad drevėje didesnę skylę iškirstų ir nykštuką iš ten iškrapštytų. Reikia gi apgaviką nubausti!
Pelėda tupi prie drevės ir žiūri į skylę akis išpūtus, kad nykštukas nepaspruktų. O nykštukas nejuokais nusigando ir ėmė prašytis pelėdos:
– Paleisk, tetule! Aš tik truputį pajuokavau, o karaliauti visai nemanau.
Bet pelėda spokso akis išvertus ir nieko neatsako.
Tada nykštukas sako:
– Oje, tetule, kokios gražios tavo kojinės!
Pelėda neiškentusi žvilgt į savo kojas, o nykštukas purpt pro jos galvą ir išskrido. Pelėda ir nepamatė, tik patenkinta atsakė:
– Pati mezgiau, kad būtų gražiau!
Apžiūrėjusi savo kojines, vėl įrėmė akis į skylę, spokso ir tyli. Bet tylėjo tupėjo, į skylę žiūrėjo, ėmė ir užmigo akim atidarytom. Miega ir knarkia.
Paukščiai surado genį ir atsivedė drevės skylę prakalti. Ogi žiūri – pelėda tupi akis išvertus ir knarkia.
Ėmė paukščiai bartis:
– Oi tu, pelėda, kaip tau ne gėda!
Susigėdusi pelėda nulėkė į stuobrį ir pasislėpė.
Bet nykštuką vis tiek reikia surasti ir nubausti.
Tai genys prakalė skylę, ir į drevę įlindo zylė. Patamsyje apžiūrėjo drevę ir nieko nesurado. Tai išlindo ir sako:
– Nėra nykštuko!
– Kur jis galėjo dingti? – nepatikėjo žvirblis ir pats įlindo. Bet apžiūrėjo visus drevės pašalius ir nesurado. Tai išlindo ir tarė:
– Matyt, nykštukas pro miegančią pelėdą paspruko.
Su tuo visi sutiko. Bet ką dabar padarysi? Nei nykštuko, nei pelėdos! Tai nutarė paukščiai, kur tik suras pelėdą, visą laiką ją gėdyti, kad sargyboje miega, o nykštukui nupešti visas plunksnas, kad jis visai nebepalėktų ir paukščių karalium vadintis negalėtų.
Bet nykštukas nuo to laiko, kai nuo pelėdos paspruko, į žagarus įlindo ir slapstos, o pelėda, kad nebūtų jai gėda, įlindusi į drevę, per dieną miega akis išvertusi ir tik naktimis pasirodo.
O įsižeidęs erelis nesugrįžo iš kalnų. Vienas kalnų viršūnėse tupi ir su panieka į žemę žiūri.
Taip paukščiai ir neturi karaliaus. Turi tik karaliuką nykštuką, bet ir tas visą laiką slapstosi po žagarais. 
 
AK, PAUKŠTELE!.. Lietuvių poetų eilės apie sparnuočius
 
Visu balsu šiaurinis ūkia.
Nustok – eilėraštis ne tau.
Kieme zylutę žaliapūkę
Lyg pumpurėlį aš matau.
Nutyla vėjas. Ak, paukštele!..
Čiulbėk – nutūps šalia kita.
Ir pakalnėm džiaugsmą žalią
Parveš saulutės karieta.
Martynas Vainilaitis 
 
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis
PUTPELĖ
Kelk, Jurgut, darbas krut;
Dalgį plak, pievon kak,
Darbą ten tu atlik!
Pit pi lik, pit pi lik!..
Tik rangiau ir greičiau,
Nes, matai, byr’ javai;
Jų laukuos nepalik!
Pit pi lik, pit pi lik!..
Vežk namo, krauk skūnion;
Greitai kulk, vėlai gulk;
Darbą dirbt skubink tik!
Pit pi lik, pit pi lik!..
Nesilsėk, greitai sėk
Kvietelius ir rugius;
Sėklą gi išvalyk!
Pit pi lik, pit pi lik!..
 
GENYS IR DAGILIS
Giraitėj krūmely dagilis tupėjo
Ir saldžią dainutę ramiai sau čiulbėjo;
Ant medžio gi aukšto, ieškodamas sau peno,
Genys darbininkas nosyte tukseno.
– Bent kartą jau liaukis! – dagilis jam tarė:
– Nes tavo beldimas man ligą įvarė!
Man čiulbant klausytum, tyliai sau tupėtum
Ir mano balseliais pasdžiaugti galėtum! –
Genys jam atsakė: – Miels tamsta, klausyki,
Šitos tu rūstybės širdy nelaikyki,
Nes tu dėl ramumo dainuoji iš seno;
Aš beldžiuos iš vargo ir ieškau sau peno! 
 
Joana Danutė Žilaitytė
SKRIDO VOLUNGĖLĖ
Skrido volungėlė, skrido.
Į gimtąjį klevą, į žalią.
Rado klevelį nukirstą.
Nukirstą, sukapotą.
Verkė volungėlė, verkė.
 
VARNA
Mūsų kleve varna gyvena, graži, juoda.
Kalbina varnelę Simutis mažas.
Žiūri senelė ir šypsos sau: tai juoda varna, tai baltas vaikelis. 
 
ŽYDRAS KELIAS Į GIMTINĘ. Patarlės, priežodžiai, mįslės apie čiulbuonėlius
 
Sužvilgo žemės grumstas, –
Pajuto saulę švelnią.
Skambėk, upeli drumstas,
Grioveliais į pakalnę!
Plukdyk, vėjeli žalias,
Lytelę paskutinę, –
Paukštelių žydras kelias
Pasuko į gimtinę.
Martynas Vainilaitis
 
PATARLĖS IR PRIEŽODŽIAI APIE LAUKINIUS PAUKŠČIUS
Kur paukštis lekia, ten plunksnos krinta.
Kur paukštis nenulekia, ten plunksnų nepalieka.
Gandras vandenį peikia, kad plaukti nemoka.
Čia tik gegutės pieno nėra.
Čirškia visą dieną kaip kregždė.
Dabar abu ulba kaip balandėliu, o apsivedę pešis kaip katinėliu.
Dainuoja kaip varna eglės viršūnėje.
Dairosi kaip garnys ant stogo.
Lekia kaip varna dausosna.
Drąsūs kaip žvirbliai erškėčiuose.
Gaila gužo – gaila ir varlių.
Myli kaip gegulė savo vaikus.
Pešasi kaip kregždė su vanagu.
Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje.
Ir gegužė pavirsta vanagu, kai badas prispiria.
Lakštingala su varnomis nelekioja.
Žiūri kaip driežas į gegužę.
Miško paukštis miškan žiūri.
Nakties paukščiai dieną miega.
Žiūri kaip šarka į baravyką.
Žiūri kaip velnias į gegutę.
Koks paukštis, tokia ir giesmė.
Koks paukštis, toks ir lizdas.
Kas gimęs varna – lakštingala nečiulbės.
Kaip paukščiai giedojo, taip ir paukšteliai gieda.
Yra varlių – rasis ir gandras.
Bijo kaip kipšas varnų.
Ir gandras ne kiekvienam laimę žada.
Ir gandro lizdas nuo bėdų neapsaugo.
Numynė žvirblis pelėdai koją.
Laukia kaip gervė giedros.
Laukia kaip peslys lietaus.
Linksma kaip kregždės sesuo.
Linksma lyg kregždės lizde gimusi.
Myli kaip gegulė savo vaikus.
Miesto žvirblis ir nealkanas čirškia.
 
PATARLĖS IR PRIEŽODŽIAI APIE NAMINIUS PAUKŠČIUS
Gaidys manęs nepabaidys.
Gaidžių vis tas pats giedojimas.
Užgiedojo kaip gaidys prieš oro atmainą.
Gaidys kur sugiedos, ten vištos subėgios.
Gabi žmona ir viksva gaidį papjauna, ir plikam kaktą nurauna.
Dykas kaip arklys, linksmas kaip gaidys.
Glostyk gaidį kiek nori – kiaušinio vis tiek nesudės.
Pirmi gaidžiai velnią baido.
Devyni gaidį peša, o dešimtas juokiasi.
Devyni gaidžiai, o trijų vištų neatstoja.
Dieve, duok iš ožio pieno, iš gaidžio kiaušinių sulaukti.
Džiūsti kaip gaidys ant kiaušinių, manai dangaus karalystę ištupėsi.
Eina gult kartu su vištomis, o kelia su gaidžiais.
 
MĮSLĖS
1. Sulopinėta, sukurpinėta – į vandenį įmesta neskęsta.
2. Balta neskalbta. Kas?
3. Juodas nedažytas, margas nerašytas. Kas?
4. Viename gale šakė,
Antrame vąšas,
O vidurys –
Kaip kamuolys.
5. Akys kaip ratai, saulės nemato.
6. Balta kaip sniegas, juoda kaip žemė.
7. Pavasarį geltonas, rudenį baltas.
8. Ateina bajoras ant dviejų kriukių, su mėsos barzda, su kaulo burna.
9. Plačios kojelės, geltona noselė.
10. Be rankų, o namus pastato.
11. Ant lentelių vaikštinėja, ragu žolę skabinėja.
12. Marga marginaitė šile baladojasi.
13. Kas juodas nepaišytas?
14. Vidury bliūdo puta plūdo.
15. Čyrukas vyrukas, ore pasikabinęs, verkia.
16. Už stogą aukštesnė, už kiaulę žemesnė, už sniegą baltesnė, už dervą juodesnė.
17. Kas atbulas duonos ieško?
18. Gyva būdama ant vandens siūbavau, numirus po galva palindau.
19. Ne karalius, o karūną nešioja. 
 
DŽIBU DŽIBU IR DŽIBUOJU... Skaičiuotės, greitakalbės, žaidimai apie skrajūnėlius
 
SKAIČIUOTĖS
Visi vaikai sustoja ratu, o vienas skaičiuoja. Kam kliūva paskutinis žodis, tas išeina. Vėl skaičiuoja iš pradžių. Kuris lieka paskutinis, tas ieško.
Penki penki – penkiolika,
Genys sakė – šešiolika.
Jeigu netiki, skaičiuok –
Viens, du, trys.
* * *
Vaikai nori pabėgioti,
Bet nežino, kaip skaičiuoti.
Viens, du, trys,
Eina traukinys,
Višta ir gaidys.
* * *
Vienas, dujai, triku traku,
Gaidys gieda, višta kasa,
Kuku jaku, stirna stukt.
* * *
Per viens, per du,
Per tiku taku,
Ėjo gandras
Ilgu snapu.
* * *
Anki anki ankenkiule,
Gervė sakė, kad penkiulė.
Ėjo gervė paskaityt,
Gervės koja knept.
Trys savaitės nepraėjo,
Kai viščiuką išperėjo –
Purpt.
* * *
Viens, du, trys,
Gieda vakare gaidys.
Lygiai šimtą suskaičiau,
Burtas krinta kaip tik tau. 
 
GREITAKALBĖS
Gervė gyrūnė gyrėsi gerą girą girioje gėrusi.
Pasakyk septynissyk: šešios žąsys su šešiais žąsyčiais.
Pavalkai, pavalkai, pavalkapalaikiai, skrenda starkus pro pakapį, neša kirvį į akmenį.
Bliūdas prūde plūdur, tame bliūde putra, ant tos putros pluta, ant tos plutos puta. 
 
LIETUVIŲ LIAUDIES ŽAIDIMAI
 
KAS TURI PLUNKSNAS, SKRAIDO
Visi žaidėjai sėdasi aplink stalą ir deda rankas ant kelių. Vedėjas sako įvairių gyvūnų ir daiktų vardus ir prie kiekvieno žodžio priduria klausimą: „Skraido?“, pakeldamas kaskart aukštyn pirštus. Pvz.: gegutė skraido? kėdė skraido? kiškis skraido? avis skraido? Ir t. t. Klausimus užduoda sparčiai. Jei vedėjas įvardija kokį skrajojantį padarą, visi žaidėjai turi pakelti pirštus aukštyn. O kai vedėjas įvardija neskrajojančius padarus ar daiktus, tada turi laikyti pirštus ant kelių. Kuris apsirinka, duoda fantą.
 
KARVELIAI
Vieni vaikai – „karveliai“ – atsistoja už nubrėžtos linijos, kiti – „vanagai“ – stovi už kitos linijos, kuri nubrėžta priešingoje kambario ar aikštelės pusėje. Visi „vanagai“ prieina prie „karvelių“ linijos, pasisukdami veidais į savo namų pusę ir, viliodami „karvelius“ (lyg berdami jiems grūdus), eina į savo namus. Eidami dainuoja:
Liū liū liū, te grūdų,
Duos karalius avižų,
Karalienė miltų,
Girnomis sutrintų.
Liū liū liū, te grūdų ...
Paskui „vanagus“, šiek tiek atokiau nuo jų, seka „karveliai“. „Vanagams“ nusivijus „karvelius“ prie savo linijos, auklėtoja duoda signalą (švilpuku arba suplodama). Tada „vanagai“ puola „karvelius“ gaudyti.
„Karveliai“ bėga į savo namus. Gaudyti galima tik iki nubrėžtos linijos – „karvelių“ namų.
Sugautas „karvelis“ tampa „vanagu“ ir turi gaudyti „karvelius“. Išgaudžius visus „karvelius“, žaidimas baigiamas. Žaidžiant antrą kartą, „karveliai“ tampa „vanagais“, o „vanagai“ – „karveliais“.
 
VANAGĖLIS
Žaidėjai susiskirsto poromis ir sustoja vienas už kito vorele. Tai „gaideliai“ ir „vištelės“.
Voros priešakyje nugara į kitus žaidėjus atsistoja vienas žaidėjas – „vanagėlis“ – ir šaukia:
Bėkit, gaideliai,
Bėkit, vištytės,
Vanagėliui reikia mėsytės!
Bėkit, gaideliai,
Bėkit, vištytės!
Paskutinė žaidėjų pora persiskiria ir bėga – vienas į kairę, kitas į dešinę voros pusę. Jų tikslas – nepakliuvus „vanagėliui“ į nagus, susitikti voros priešakyje ir vėl susikabinti rankomis.
Kol „gaidelis“ su „vištyte“ dar nėra susitvėrę rankomis, „vanagėlis“ gali kurį nors pasigauti. Jeigu jam tai pavyksta, buvęs „vanagėlis“ su nauja pora stojasi voros priešakyje, o „vanagėliu“ tampa be poros likęs žaidėjas. Tačiau dažniausiai „vanagėliui“ nepavyksta pasigauti „vištienos“, ir „gaidelis“ su „vištyte“, padarę didelį ratą, susitinka ir sustoja voros priešakyje.
Tada „vanagėlis“ neatsigręždamas vėl liūdnai šaukia: „Bėkit, gaideliai...“ Jeigu žaidžia nevienodas berniukų ir mergaičių skaičius, tai žaidėjai pasiskirsto atitinkamai „gaideliais“ ir „vištytėmis“, o „vanagėlis“ tada, žinoma, stengiasi pagauti „vištytę“. 
 
PAUKŠČIAI LIETUVIŲ KALENDORINĖSE ŠVENTĖSE
 
KOVO 10 D. – 40-IES PAUKŠČIŲ DIENA
Keturiasdešimties šventųjų kankinių diena.
Jau būna parlėkę 40-ies rūšių paukščiai. Šeimininkės kepdavusios 40 bandelių. Jei naktį pašąla, tai dar 40 parų šals. Negalima toli važiuoti, nes gali susipykti ne tik su kaimynais, bet ir su saviškiais.
 
KOVO 19 D. – PEMPĖS GRĮŽIMO DIENA
ŠV. JUOZAPO DIENA
Kovo 19 dieną, per šv. Juozapą, parskrenda pempė. Jeigu tą dieną geras oras, bus geri metai karvėms ir jaučiams. Nuo šv. Juozapo dienos pradedama tvarkytis apie namus – taisomi darželiai, sėjamos rūtos, daržovės daigams. Sakydavo, jog svarbu kiaules kuo nors iššerti iki Juozapo, o vėliau „ant šluotražio išvilktos nedvės badu“.
Tą dieną galima tuoktis, nors ir gavėnia, nes Juozapas buvo Marijos sužadėtinis, tik vestuvių kelti negalima.
Nuo pempės dienos „lydeka nerštan, o gervė – raistan“.
 
KOVO 21 D. – PAVASARIO LYGIADIENIS
ŽEMĖS DIENA
Kovo 21-ąją diena susilygina su naktimi. Tai pavasario lygiadienis – saulės grąžos šventė. Nuo šiol dienos vis ilgės, naktys trumpės. Šviesai įveikus tamsą, prasideda naujas gyvybės ratas. Džiaugiasi visa, kas gyva: paukšteliai, gyvulėliai, žvėreliai ir žmonės.
Šeimininkės kepdavusios plūgo arba arkliuko formos paplotėlius. Vestuves tą dieną galima kelti tik „rimtas“, be muzikantų. Tądien negalima be reikalo gulinėti, nes per darbymetį nugarą įsiskaudės.
 
VASARIO 24 D. – VIEVERSIO (VYTURIO) DIENA
ŠV. MOTIEJAUS DIENA
Vieversys parskrenda per šv. Motiejų. Jei vieversys pasirodo prieš šv. Motiejų, bus dar šalta, o jei po Motiejaus – bus šilta. Jeigu nori būti labai greitas, reikia vieversio dieną du kartus apibėgti apie trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Va tada ir būsi greitas kaip vieversys. Tą dieną nesijodavo miltų, kad daržų, laukų neužpultų amaras. Nešukuodavo galvos, kad vištos daržų nekapstytų. Iki 24 dienos reikėdavo suverpti visas vilnas, nes parlėkęs vieversys iš nesuverptų vilnų „susuks“ kuodelį.
 
KOVO 4 D. – VARNĖNŲ IR KOVŲ DIENA
ŠV. KAZIMIERO DIENA
Kazimierą vadina kreivavėžiu, nes nuo kovo 4 dienos – kreiva vėžė. Po lašais jau gali atsigerti ne tik gaidys, bet ir veršis. Sakydavo, kad šią dieną vieversys išgieda pirmą giesmę, ir sniegas ima tirpti dar sparčiau.
Valstiečiai pirmą kartą po žiemos nors trumpam išleidžia iš tvarto gyvulius, norėdami, kad tie būtų sveiki. Jeigu per Kazimierą išgirsdavo vieversio giesmę, manydavo, kad bus nederlingi metai.
Nuo senų laikų rengiamos garsios Kaziuko mugės. Čia gali pamatyti nuostabių dirbinių. 
 
PAUKŠČIŲ TELEGRAMA. Tai įdomu! Mūsų daug čia...
 
TAI ĮDOMU!
Iš viso Žemėje gyvena apie 100 milijardų arba 9000 įvairių rūšių paukščių. Lietuvoje – 293 rūšys. 20 rūšių paukščiai gyvena urveliuose, 7 – laukuose, 120 – miškuose. Kitos rūšys yra užklydėliai arba tik skrenda per Lietuvą.
Sunku patikėti, bet paukščių protėviai buvo dinozaurai. Plunksnos susiformavo iš roplių žvynų. Pirmieji paukščiai, gyvenę maždaug prieš 140 milijonų metų, jau turėjo plunksnas.
Paukščių kūno temperatūra apie 40 °C. Patelių temperatūra aukštesnė už patinėlių.
Griaučiai sudaryti iš oro pripildytų kaulų.
Akys – tobulos. Vyzdžiai išsiplečia ir susitraukia, todėl kai kurie paukščiai mato naktį, gali žiūrėti į saulę. Turi tris akių vokus, kurie užsimerkia iš apačios į viršų. Tik pelėdos akys užsimerkia iš viršaus į apačią.
Paukščiai – bedančiai. Per šalčius įkvėpę daug oro ir jį sušildę, patys sušyla.
Žiemojančių paukščių plunksnų masė padidėja 1,5 karto.
Kuo mažesnis paukštelis, tuo didesnė širdis. Ji plaka dažniau ir šildo kūną.
Mažesni paukščiai deda didesnius kiaušinius. Vikriausi yra tetervinų, kurtinių, jerubių, ančių ir žąsų jaunikliai. Paukščiukai kiaušinyje neuždūsta, nes lukšte yra šimtai skylučių. Uoksuose perinčių paukščių jauniklių žiotyse išauga prietemoje šviesą atspindinčios karpelės, todėl juos tėvai gali penėti ir tuomet, kai tamsu. Paukščiai giedodami skelbia savo teritoriją ir vilioja pateles.
Lietuvos raudonoji knyga pirmą kartą išleista 1976 m. ir leidžiama kas 10 metų. „Raudonoji knyga“ nesaugo, o skelbia pavojų. Įtrauktų į „Raudonąją knygą“ paukščių negalima fotografuoti ir žieduoti be leidimo. 1903 m. Rasytės ornitologijos stotyje pirmą kartą Lietuvoje žieduotos varnos, liepsnelės ir gandrai.
Ventės rago ornitologijos stoties žiedais kasmet sužieduojama 100 000 paukščių. Daug paslapčių apie plunksnuočius išduoda mažas žiedelis.
Rudenį, atšalus orui, į pietus traukia įvairūs giesmininkų būriai. Pirmiausia išskrenda sausumos, o vėliau – vandens paukščiai. Gervės, antys, žąsys skrenda trikampio, lanko, karveliai keršuliai, pempės, varnėnai – rutulio formos būriais, o žvirbliniai paukščiai – padrikai, juostomis.
Nė nesiruošia palikti Lietuvos ir žiemoja kai kurios antelių, pelėdų rūšys, kiek didesnė kuosų, varnų, kovų pusė, kurtiniai, tetervinai, jerubės, dvi karvelių ir zylučių rūšys, bukučiai, šarkos, žvirbliai.
Mūsų krašte lieka ir kartais arti klajoja lipučiai, geniai, meletos, naminės pelėdos, kurapkos, kuoduotieji vieversiai.
Ruošiasi skristi, bet dažniausiai labai toli taip ir nenuskrenda, o pasitraukia kur šilčiau nykštukai, kryžiasnapiai, kragai, perkūno oželiai, kiek mažesnė pusė kuosų, varnų, kovų, kėkštai, strazdai, tulžiai, dirviniai vieversiai, dagiliai, varnėnai, kai kurių rūšių zylutės ir kitų rūšių paukšteliai.
Visada iškeliauja ir pasiekia net kitus žemynus gulbės (kartais lieka žiemoti gulbės nebylės), žąsys, kai kurios antelių rūšys, griežlės, kukučiai, volungės, kregždės, pempės, gandrai, čiurliai, lakštingalos, gegutės, kielės, tilvikai, garniai, putpelės, žuvėdros, trys karvelių rūšys, pečialindos, mėlyngurklės ir kitų sparnuočių rūšys.
Daugelis žvirblinių paukščių nenusileisdami 50 valandų gali skristi virš Sacharos dykumos.
Iš šiaurinių kraštų į Lietuvą atskrenda žiemoti svirbeliai, riešutinės, kuosos, kovai, kikiliai, sniegenos.
Dieną sparnuočiai kelią randa pagal saulę, o naktį – pagal žvaigždes.
Paukščių Takas – tai nesuskaičiuojama daugybė žvaigždžių. Danguje naktį jis yra ryškesnis rudenį. Driekiasi nuo pietų link šiaurės rytų.
Žmonės sako: „Jei Paukščių Takas nuo sausio 6 iki vasario 2 šviesus, metai bus geri, derlingi, o jei tamsus, tuomet bus lietingi ir šalti“.
Išleidimo metai: 2005
Puslapių skaičius: 151
Formatas: 23x28 cm
Įrišimas: Kietas
Anotacija:

Tai labai įdomiai sumanyta knyga apie mūsų šalyje gyvenančius paukščius. Joje – pasakos, padavimai, eilėraščiai, žaidimai, dainos, įdomybės. Knyga iliustruota spalvingais vaikų piešiniais. Pradinių klasių, vaikų darželių pedagogams – tai tiesiog parankinė knyga, puiki ugdymo priemonė. Ja galės pasinaudoti ir pradinukų tėvai bei seneliai.

Knygos tikslas – ne tik puoselėti meilę gamtai, senolių palikimui, bet ir pateikti žinių apie paukščius, plėsti akiratį. Sukaupta medžiaga glaudžiai siejama su lietuvių liaudies tradicijomis, papročiais, šventėmis. Knygoje daug patarlių, priežodžių, mįslių, žaidimų. Ji pravers ne tik pedagogams, moksleiviams, bet ir tėveliams, kuriems rūpi šviesi vaiko pasaulėjauta.
Sudarytojos

Leidykla: Šviesa
Sudarytojas: Sudarė Zita Ragelienė, Zofija Šimkienė, Vijoleta Babrauskienė
 
Knygos Filmai, Muzika, Žaidimai