Rinktiniai raštai, I tomas
Dalintis:

Rinktiniai raštai, I tomas

18,83 Lt 5,45 €
Išparduota
Norite pasiteirauti? 8 656 92812 senanauja@gmail.com
Prekės aprašymas
Pavadinimas: Rinktiniai raštai, I tomas
ISBN: 9986-39-208-X
Knygos ištrauka: PRATARMĖS ŽODIS

Pradedami leisti rašytojo Liudo Dovydėno (1906-2000) Rinktiniai raštai. Šio lietuvių prozininko palikimą sudaro romanai, apsakymai, memuarai ir kūriniai vaikams. Vyresnieji skaitytojai, be abejo, prisimena 1936 m. valstybinę premiją pelniusį romaną "Broliai Domeikos "; tarp mėgstamiausių vaikystės skaitinių dažnas turėjome "Jaujos pasakas", "Lapino vestuves" ar "Kelionę į pievas". Daug kūrinių suaugusiems ir vaikams parašyta ir išleista gyvenant išeivijoje. Dabar turėsime galimybę išsamiau susipažinti su visa šio įdomaus rašytojo kūryba.
Į pirmąjį tomą patenka vienas iš populiariausių rašytojo veikalų - "Užrašai", parašyti sekant karštomis įvykių pėdomis. Tai atsiminimai apie 1940-aisiais Lietuvą ištikusią Sovietų Sąjungos okupaciją, kurią autoriui teko labai intensyviai išgyventi, nes jis buvo išrinktas į Liaudies Seimą ir norom nenorom ištisus metus buvo karščiausių įvykių sūkuryje, regėjo istorines Lietuvos tragiško likimo akimirkas.
Karo metais išleidęs antisovietinius "Užrašus" (pirmoji laida 1943, antroji - 1944) rašytojas nebeturėjo jokios galimybės likti Lietuvoje. Jis su šeima pasitraukė į Vakarus. Po ketverių metų, praleistų Vokietijoje, 1949-aisiais įsikūrė JAV 1970-aisiais išleido atsiminimų knygą "Mes valdysim pasaulį" (du tomus). Čia panaudota visa "Užrašų" medžiaga, bet atsiradę ir nemaža naujo. Knygas skiria beveik trisdešimties metų tarpas. Per tą laiką pasaulyje daug kas pasikeitė. Užaugo karo ir okupacijų neregėjusi karta. Kai kas pasikeitė ir Sovietų Sąjungoje. Tačiau komunistinės ideologijos pagrindai išliko, totalitarinėje valstybėje jais buvo ir toliau vadovaujamasi. Ši šalis vis dar kėlė grėsmę pasauliui, o Lietuva tebebuvo okupuota. Rašytojas jautė, jog jo prisiminimai apie neseną praeitį, gyvais faktais ir įspūdžiais paremtas žodis tebėra aktualus. Jo rašymas dabar nukreiptas pirmiausia į jaunąjį Amerikos lietuvį (bet ne tik), nieko neišmanantį apie tikrąjį Lenino ir Stalino sukurto pasaulio veidą.
Šiame tome ir pateikiame skaitytojui išplėstąjį atsiminimų variantą. Sunku vienareikšmiškai apibūdinti knygos žanrą. Memuarai? Taip. Bet jie šioje knygoje susitinka ir neblogai dera su politine eseistika. Autoriui labai svarbus komunistinės ideologijos ir praktikos įvertinimas. Knygos stiliui būdingas aistringas neigimo patosas, emocinė įtampa. Pirmiausia atsiminimus ir turėtume vertinti ne kaip istorinį veikalą, paremtą dokumentais, archyvine medžiaga ir jos analize bei objektyviais apibendrinimais, o kaip rašytojo individualybės, asmeninės patirties ir išgyvenimų išraišką. Subjektyvumas paprastai būdingas ir memuarams, ir esė žanrui. Nekenkia jis nė L. Dovydėno atsiminimams. Atvirkščiai - kaip tik tuo savitu žvilgsniu, drąsiais, bet pagrįstais sprendimais, ekspresyviu, vaizdingu kalbėjimu jie ir žavi.
Artimųjų liudijimu, rašytojas iki gilios senatvės turėjo gerą atmintį, buvo sąžiningas ir reiklus sau. Įspūdžių tikrumas, liudijimų autentiškumas nekelia abejonių ir dėl to, kad daug ką iš knygoje papasakotų dalykų atpažįstame, juos gali patvirtinti ne vienas L. Dovydėno ir jaunesnės kartos žmogus. Kartais gali būti apsirikta dėl vienos kitos pavardės, supainioti vietovardžiai, datos, įvykių seka, o situacija pakoreguota kūrėjo fantazijos, siekiant stipresnio įspūdžio, esmės apnuoginimo. Bet tokio pobūdžio "netikslumai" kūrinio vertės nesumažina. Rašytojui rūpi išskleisti prieš mūsų akis savąją pasaulinės reikšmės istorinio reiškinio sampratą bei prasiskverbti iki pačių socializmo, o kartu ir nacizmo ideologijos šaknų, brangiai pasauliui kainavusio 20-ojo amžiaus barbarų žiaurumo, jų sukurto politinio ir psichologinio absurdo, antižmogiškų sistemos paskatų bei principų. Savo autobiografijoje jis lakoniškai formuluoja moralinę socializmo sistemos esmę: "Pirma, viskas, ką Sovietų Sąjunga darė, buvo grynas melas. Antra, kad šitas melas būtų ne melas, o tiesa, buvo naudojama kruvina, žiauri NKVD ir tankų jėga. Ir trečia, komunizmo idėja buvo padaryta beveik kaip religija, o jos "genijus ir vadas" Stalinas - kone dievu. Tankai ir propaganda vertė šitą tiesą suvokti kaip neginčijamą, ir tai viską apvertė aukštyn kojomis". Tai ne istoriko formulavimai, netgi ne politiko, nors politikos dalykai L. Dovydėno išmanyta gan giliai ir iš esmės. Pirmiausia tai rašytojo humanisto matymas. Kalbant apie mūsų tautai tekusias skaudžias istorijos pamokas, etinė pozicija šiandien ar nebus tik pati reikalingiausia. Faktus galima rasti ir juos pasitikrinti istorijos veikaluose. O štai individualų, nenuasmenintą požiūrį į juos, jų vertinimą ir emocinį santykį patikimai saugo humanisto liudininko ir dalyvio atmintis.
Atsiminimuose įdomiai atsiskleidžia ir paties autoriaus asmenybė. Jis neslepia turėjęs socialdemokratiškų iliuzijų dėl gyvenimo sovietiniame "rojuje". Prieš karą nemaža buvo tokių (ir ne tik Lietuvoje), kurie manė, jog didesnė grėsmė kyla iš fašistinės Vokietijos. Mat Hitleris buvo atviras, o Stalino absoliutaus melo migla ne vieną klaidino. Tačiau per labai trumpą laiką visos iliuzijos žlugo, atsivėrė kraupi realybė, kurią rašytojas pagal galimybes adekvačiai ir įvertina. Įtarti jį turėjus kokių karjeristinių ar prisitaikėliškų siekių dėl to, kad nuėjo į Liaudies Seimą, nėra jokio pagrindo. Vidinis jo politinės veiklos paskatų mechanizmas knygoje atsiveria gana aiškiai: turėdamas didesnes galimybes norėjo padėti žmonėms. Tą ir stengėsi daryti. Materialinės naudos turėta taip pat nedaug. Elena Dovydėnienė prisimena, kad traukdamasis iš Lietuvos į Vokietiją L. Dovydėnas turėjo tik 600 markių. Žmona pridėjo 700 markių, kurias gavo iš tėvo. Tai buvo visas jų turtas.
"Užrašų " ir vėlesnio, papildyto jų varianto "Mes valdysim pasaulį" konkretumas, fragmentinė kompozicija, vaizdingas pasakojimas, stiprus emocinis užtaisas ir autoriaus pozicijos subjektyvumas suteikia knygai neabejotinų grožinio kūrinio bruožų. L. Dovydėnas - lyg koks lietuviškasis G. Orvelas ar M. Džilas - skubėjo išreikšti savo skaudų nusivylimą ir atliko savotišką išpažinti, atvirai prisipažindamas, jog klydo patikėjęs gražiais komunizmo idealais. Tai knyga - riksmas, knyga - perspėjimas ir įpareigojimas ateičiai.
Rengiant atsiminimus spaudai, teko gerokai juos paredaguoti. Susidarė įspūdis, jog ir "Užrašai", ir "Mes valdysim pasaulį" buvo parašyti ir leidžiami labai skubotai, neturint po ranka redaktoriaus. Taigi dabar kalba ir skyryba taisyta, bet palikta daug aną epochą, jos dvasią menančios leksikos, "sovietizmų", barbarizmų, archaizmų ar tiesiog rašytojo pamėgtų gražių žodžių (pavyzdžiui, pareigonys). Šiek tiek koreguotas stilius, ypač rusiškos sintaksinės konstrukcijos. Visai neliesta kompozicija, nors esama ištęstumo, kartojimosi. Bet visa tai išperka gyvas, nuoširdus pasakojimas.
Elena Bukelienė


Išleidimo metai: 2002
Puslapių skaičius: 429
Formatas: 14x20 cm
Įrišimas: Kietas
Anotacija: Šiame Rinktinių raštų tome pateikiamas išplėstinis atsiminimų srautas. Objektyviai, bet griežtai autorius vertina komunistinę ideologiją ir praktiką - aprašomi 1940-1941-ųjų metų įvykiai, daug dėmesio skiriama okupacinės valdžios žiaurioms akcijoms, esama ir bendresnio pobūdžio samprotavimų, knygos pabaigoje yra skyrius apie pasitraukimą iš Lietuvos 1944-aisiais ir keliolika puslapių apie M. Suslovo vykdytas pokario represijas Lietuvoje.
Autoriai: Liudas Dovydėnas
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
 
Knygos Filmai, Muzika, Žaidimai