Raibas gyvenimėlis

Raibas gyvenimėlis

2,06 € 7,11 Lt
Kiekis
Į krepšelį
Pristatymo terminas iki 4 darbo dienų
Pristatymo kaina - siunčiama paštu, priklauso nuo knygų svorio
Apmokėjimas - gavus laišką, kad užsakymas paruoštas
Norite pasiteirauti? 8 682 53171 senanauja@gmail.com
Prekės aprašymas
Pavadinimas: Raibas gyvenimėlis
ISBN: 9986-39-200-4
Knygos ištrauka: Bladzus
- Alio, neširsk, kad tep vėlai zvaninu, man labai raikia pašnekėc su Bladzum...
- Ar tu iš galvos išajai, aš gyvenu viena, ir joki Bladzai ca nebūna. Dar vidurin nakcies...
Už kokių penkių ar šašų minutų - vėl teleponas zvanina:
- Prabočyk, bet man stacai verkianc raikalyngas Bladzus...
- Kibą jų kvaraba... Klausyk, tu, idijotka, duok man spakainybės, rytoj man darban anksci kelcis. Jei dar rozų pazvanysi - gausi rageliu per pakaušį!
Ji numetė trūbelį ir apsivertė an kito šono. Cik teleponas ir vėl kap pasiutis ėmė čirškėc:
- Ponedziev, netrankyk ragelio, Bladzus man porai žodzų raikalyngas...
- Aš tau jau kelintų rozų sakau: ca jokių Bladzų nebūna!
Šitep atsakius ir vėl padėjus ragelį, ji niekap negalėjo užmikcie. Vartės nuo šono an šono, nuog pilvo an nugaros, o kap galų pagalėn ėmė snūdurauc, ir vėl teleponas - dzin! dzin! dzin!
Kokias penkias minutas ji rėkė ragelin iš visos sylos, kol sunaudojo visus keiksmus, katruos an graito aciminė, bet cik pamėgino intraukc naujo oro, kap teleponi tas pac bobiškas balsas toliau meldė Bladzaus.
Tai ji ir neištrivojo:
- Bladuli! - dūrė alkūni Bladzu, kuris tį pac gulėjo kap suvyscytas. - Kibą jau pac su savo psikini rokuokis, bramboža! Tegu ji daugiau manį nekotavoja.

Ježis Kalenda
Kadajisc, po Antro karo, daugis Druskinyko paliokų ar tokiais cik nusdavusių, kas cik neturėjo akvatos gyvenc po ruskiu, - išvažavo iš Lietuvos. Alia kap kuriej, savi laikj už lenkus, pasliko. O Ježis Kolendo, kaimi šauktas Jurgiu Kalėdų, išvažuojancus net rūgojo:
- Kur jus neša nogla, kam jūs prigimtų žamį paliekat? Ruskio valdza, zdaisia, ne viečna, ba ne nuog Dzievo mumiem paraina. Po katro čėso ir vėl canajus paliokai acijovis.
Kap kas jo pamokslam pavierino ir usiliko. Nor jų vaikai jau lenkiškai kap ir nemoka, dėl sanesnių anus liežuvis - ir gražasnis, ir pabažnesnis. Jiem rodžas, kad šneka palskai, alia cikram lenku, iš Varšuvos ar kokios Gdynios atkilusiam, priseina dužai galvų pasuke, kų jam ca Jurgis Kalėda sako. O jau vaikai ir marcos, ciej raukos, net klausyc nenori.
Anųdzien Ježis susmislino verandos skadus paprovyc, tai usikorė an tų skadų ir dairos, apžūro pac savi: čebatai uvaksuoci, kruostai sušukuoci, ūsai sutepei. Tadu marcai liepia:
- Biruta, podaj ceglu!
O toj Birutė net skruosto nesukrucino, gal apsimetė ar i ciesų savo šašuro nesupranta, kų tas jai šaukia. Ponas Ježis kap visadu uširsta, alia kų tu tai marcai padarysi, neciej čėsai, kad su dziržu ar ragoži pastrošysi. Tai sėdzi an viršucinio skado ir laukia, mažu kas norinc dar pro šonų vaikščos. Paragi sūnų ir šaukia.
- Jednak, Janak, mne ceglu podaj! Ciktai ir Jonas jam nesruoša plytos paduoc. Pažūro iš šono ir sako:
- Kad jau tokis lenkas, nemoki kap žmogus paprašyc, tai ko ca likai, neišvažavai kadajisc, kap visi dėdės padarė?
Tai kų gi tu jam, paškudniku, acikirsi? Ponas Ježis sumyrkcoja, spjauna ir nulipa nuog skadų.
Ir stovi Kalendų skadai nesuramontuoci, o jau vasara an nosies, kecino pusbrolis iš Sainų svecuosa acijovyc. Tas tepgi žodzo kešaniun neieško, sakis: kap tu ca, pani, net skadų nepastaisai?
Šitepos pamislinis Ježis Kalenda išpjauna nedarūkytų cigaretų, pac acineša iš pašūro caglų ir iš naujo lipa an verandos skadų. Ragi, nelangva būc Druskinykan lenku, alia, kap tus sako, honorava.

Geras vaikas
- Alio, mama? Tai aš. Taip, stotelėje. Nuėjau be nuotykių. Ne, neužmiršau. Paėmiau, paėmiau. Taigi užsimoviau. Užsimoviau. Dryžuotas. Mama, kaip tau ne gėda! Žinoma, užsimoviau. Aišku, vienodas. Mama, juk aš gatvėje. Gerai, gerai, pažiūrėsiu. Oi! Ne, nieko, kai moviausi, buvo vienodos. Na, viskas, ateina autobusas. Būtinai paskambinsiu.
- Alio, mama? Tai aš. Taip, stotelėje. Nuvažiavau be nuotykių. Taip, per priekines. Ne, neperpūtė. Taip, užleidau. Ne, simpatiška. Ne, neįsižeidė. Mama, kaip tau ne gėda! Aišku, kad neįsižeidė. Ne, neužmiršau. Aišku, pas ją. Mama, bet aš juk gatvėje! Gerai jau, gerai, pažiūrėsiu. Nieko nėra. Ir ten nėra. Ir ten. Oi, ten yra! Taip, nusišluosčiau. Paskambinsiu.
- Mama? Tai aš. Taip, perėjau be nuotykių. Ne, neatsitiko. Taip, bėgau. Ne, nuo šunio. Taip, greitai. Ji irgi. Ne, neįkando. Neįkando. Mama, kaip tau ne gėda! Aišku, kad neįkando. Mama, aš juk gatvėje! Gerai jau, gerai, pažiūrėsiu. Nieko nėra. Ir čia. O, čia yra! Ne, nebėga. Taip, negiliai. Ne, tik mažytis gabalėlis. Na, viskas. Paskambinsiu, paskambinsiu.
- Mama? Tai aš. Taip, pasikėliau be nuotykių. Ne, neįstrigau. Taip, pas ją. Ne, laukė. Taip, nusimoviau. Nusimoviau. Mama, kaip tau ne gėda! Aišku, kad nusimoviau. Ne, susišukavau. Aišku, skutausi. Aišku, kad šiandien. Aišku, kad veidą. Mama juk aš svečiuose! Gerai, jau gerai, pažiūrėsiu. Skutausi. Ir čia. Ir ten. O ten gal ir ne. Ne, nematyti. Na, viskas, einu. Po to paskambinsiu.
- Mama? Tai aš. Taip, be nuotykių. Ne, labai laiminga. Taip, sutinka. Sutinka. Mama, kaip tau ne gėda! Aišku, sutinka. Taip, virtuvėje. Aišku, moka. Gerai jau, gerai, pakalbėsiu. Mama, juk aš svečiuose. O, ir tai moka! Moka. Moka. Na, gerai, mama, rytoj paskambinsiu.
- Alio, jūs Gintarėlio mama? Ne, ne iš morgo. Taip, gyvas. Ne, ne ligoninėje. Taip, gerai. Ne, dar miega. Taip, su manim. Mama, kaip jums ne gėda! Aišku, tik su manim. Taip, naudojosi. Ne, nenaudojom. Taip, senelė. Taip, jūs. Taip, greitai. Aišku, kad sveikinu. Aišku, kad perduosiu. Aišku, laimingas. Paskambins, kai tik prabus.
Išleidimo metai: 2002
Puslapių skaičius: 244
Formatas: 13x20 cm
Įrišimas: Kietas
Anotacija: Skaitytojams, prisimenantiems ankstesnę Romo Sadausko kūrybą, naujos jo knygos "apylinksmė proza" gali būti gerokai netikėta, nors tokių atsitikimų, kai lyrikas virsta satyriku (arba atvirkščiai), net mūsų gimtosios literatūros ganyklose būta nemažai. Pats autorius sako, kad ją bene bus pašnabždėjusi nūdienė tikrovė, mūsų "raibas gyvenimėlis". Šiaip ar taip knyga, pilna akibrokštų ir paradoksų, neturėtų būti nuobodi.
Knygoje trys skyriai: "Iš dzūkų gyvenimo", "Iš lietuvių gyvenimo" ir "Iš gyvūnėlių gyvenimo". Pirmasis (didžiausias) parašytas tarmiškai, o likusieji - bendrine kalba. Tai linksmi pasakojimai apie įvairius nutikimus (ne visada linksmus) Dzūkijos kaimuose ir miškuose, Lietuvos miestuose. Veikėjai - vyrai, moterys, vaikai (dzūkai ir lietuviai), žiogai ir tigrai, vilkai ir avys, kurmiai ir angelai.
Rašytojas juokauja, kad nepataria šią knygą skaityti pernelyg laisvo elgesio moteriškėms bei vyrams, negaluojantiems akademiniu rimtumu.
Autoriai: Romas Sadauskas
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
 
Knygos Filmai, Muzika, Žaidimai