Labirintas. Bokšto statyba

Labirintas. Bokšto statyba

5,00 € 17,26 Lt
Išparduota
Norite pasiteirauti? 8 682 53171 senanauja@gmail.com
Prekės aprašymas
Pavadinimas: Labirintas. Bokšto statyba
Knygos ištrauka: Turinys

LABIRINTAS
MEDŽIAGOS I-III (7
I Žiemos karas Tibete (9
II Mėnulio užtemimas (145
III Maištininkas (231

BOKŠTO STATYBA
MEDŽIAGOS IV-IX (273
IV Susitikimai (277
V Skersai išilgai (285
VI Tiltas (335
VII Namai (357
VIII Vinteris (417
IX Smegenys (451

Vardų rodyklė (475


Nuolatos vis bandoma aprašyti savo gyvenimą. Toks sumanymas man atrodo neįmanomas, nors ir suprantamas. Juo labiau sensti, tuo didesnis ima noras susumuoti rezultatus. Artinasi mirtis, gyvenimas sprūsta iš po kojų. Jam garuojant, gyvenimui norisi suteikti pavidalą, o jį suteikiant, gyvenimas klastojamas. Šitaip ir atsiranda suklastotos suvestinės, vadinamieji gyvenimo aprašymai; kartais jie virsta didžia kūryba, - tą įrodo ir pasaulinė literatūra, - bet, deja, dažniau grašiu nei brangia moneta. Kai dėl mano paties gyvenimo, tai manau, kad smulkiau aprašinėti jo neverta ir dar dėl vienos priežasties. Palyginti su milijonais milijonų likimų tų, kurie gyveno, gyvena dabar ir gyvens, kai manęs nebebus, manasis gyvenimas rodosi man toks privilegijuotas, kad gėda nušviesti net kūrybinę jo pusę. Jei, nepaisydamas to, rašau apie save, rašau ne savo gyvenimo, bet savo medžiagų istoriją - kadangi esu rašytojas, mano medžiagose atsiskleidžia manasis mąstymas, nors, suprantama, aš mąstau ne tik apie jas. Tačiau medžiagos yra mano mąstymo rezultatai, veidrodžiai, kuriuose, nelygu kaip kuris jų nušlifuotas, atsispindi mano mąstymas, taigi drauge ir gyvenimas. Bet šitam medžiagynui priklauso ne vien tai, ką esu parašęs, bet ir tai, ko esu nebaigęs arba suvis neparašęs. Apmesdamas pirmučiausia pastarąsias, aš tarsi praeitin vedantį pėdsaką apčiuopiu savo mąstymo eigą ir seku juo, o savo gyvenimo vengiu. Tačiau juo remiantis už mano parašytų dalykų iškyla neparašyti. Ilgainiui pasidarę labiau ar mažiau migloti, jie ilsisi mano atmintyje tarsi nugrimzdę daiktai. Dažnai čia nujaučiamos vien nuolaužos, vargiai kada visuma, juolab kad dažnai jie keroja toliau, skundžiasi kaip neišnaudotos arba prarastos galimybės. Suprantama, mano gyvenimo rezultatai yra tai, kas parašyta. Bet gyvenimas juk nėra vien veikla, pirmiausia būna išgyvenimas ir, beje, kaip veikla suteikia prielaidą įspūdžiui, taip neveikia, sapnai ir svajos, sukelia išgyvenimą, galop patį gyvenimą. Tas, kas rašo, tas ir veikia: tiesiogiai ar netiesiogiai transponuoja savo patirtį ir gyvenimą, atsižvelgdamas į rašyti verčiančias paskatas, neretai gudraudamas, paisydamas savo ypatybių; netiesiogiai tą patį galėčiau pasakyti ir apie save. Kaip rašytojas, aš nepriklausau nei ekshibicionistams, kurie performuoja, perkuria, perdėlioja savo gyvenimą, nei tiems, kurių dvasingai putojančiuose kubiluose mes netikėtai nuskęstame. Priskirčiau save prie minties šaltkalvių bei konstruktorių, kurie vargsta su savo idėjomis, kurių idėjos nuolat kertasi ne tik su jų metmenimis, bet ir tų idėjų išpažinimais, prie tų rašytojų, kurie negimsta su kalba, veikiau prie tų, kurie plūkiasi su kalba, kol ją nugali. Ir ne todėl, kad jų kalba neprilygtų jų medžiagai: priešingai, jų medžiaga dar nepriaugusi iki kalbos, egzistuoja atskirai nuo rašančiųjų, tai tik kalbos prologai, iki galo neapmąstyti, tebetūnantys vaizduotėje, vizijose. Ne mano mintys žadina mano vaizdinius, o mano vaizdiniai žadina mano mintis. Tad mano rašytojystė čia niekuo dėta, net jeigu aš ir nerašau nieko, kas visai nesusiję su mano išgyvenimais, o ir su iš dalies nutolusiais, iš dalies seniai patirtais įspūdžiais, jausmais ir mintimis. Užtat tie neparašyti arba neišbaigti tekstai įsiterpia į mano pasaulį, kokį aš jį patyriau, tarsi būtų parašyti, perkošti, pertvarkyti, performuoti, nors kaskart vis kitaip atrodantys, bet galop vis dėlto užbaigti, su nugludinta kalba, taigi sutaikyti su ja ir priartinti prie jos. Štai kodėl man tokios svarbios neparašytos ir neišbaigtos medžiagos. Arba jos dar yra neparašytos, nepritaikytos kalbai, o ir kalba nepritaikyta joms, arba jos vis dar tebėra bandymas, o ne galutinis rezultatas, kuris visuomet gali būti tik abejotinas: pabaiga visuomet yra gaivališka, sprūstanti iš rankų, galop - praradimas, užmarštis, nuvilianti kaip kiekviena užmarštis. Užtat tai, kas neparašyta ir nebaigta, priklauso man. Apie tai tik galvota, tai tik vaizduotė arba kažkas pradėta, paskui nustumta šalin, tačiau tai tebėra galimybė, todėl ir kankinanti. Imdamasis rekonstruoti ar bent apmesti šias vaizduotės skiautes bei įspūdžius, o ir jiems išeikvotą laiką, aš bandau juos pamiršti, išsivaduoti nuo jų, nusimesti jų balastą, kuris, metams slenkant, darosi vis didesnis.
Išleidimo metai: 2002
Formatas: 13x21 cm
Puslapių skaičius: 478
Įrišimas: Kietas
Vertėjas: Iš vokiečių kalbos vertė Jurgis Kunčinas
Anotacija: "Labirintas" (1981) ir "BokÅ
Autoriai: Friedrich Dürrenmatt
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
ISBN: 9986392527
 
Knygos Filmai, Muzika, Žaidimai