Ceremonijų knygos

Ceremonijų knygos

2,06 € 7,11 Lt
Kiekis
Į krepšelį
Pristatymo terminas iki 4 darbo dienų
Pristatymo kaina - siunčiama paštu, priklauso nuo knygų svorio
Apmokėjimas - gavus laišką, kad užsakymas paruoštas
Norite pasiteirauti? 8 682 53171 senanauja@gmail.com
Prekės aprašymas
Pavadinimas: Ceremonijų knygos
ISBN: 9986-39-232-2
Knygos ištrauka: KARNAVALAS

Sodas prie knygos. Čia. Čionai. Per sodą eikit ir prieš jūsų akis atsivers knyga lyg surūdiję vartai į seną užmirštą dvarą. Sode pavasarį pražydo dvylikos spalvų lelijos. Skinkite, grožėkitės ir džiaukitės: pavasaris - tai šventė, pašėlimas, karnavalas. Juk jūs dar turite vilties. Juk jums dar liko gyvenimo, kuris jau ir nulems, kada ir kaip, kodėl ir už ką. Žavėkitės šviesa, kol laikot rankoje leliją.

PIRMAS PAVEIKSLAS

JU NEIŠVAIKĖ! ŽMONĖS ŽVILGANČIOMIS AKIMIS ŽIŪRĖJO VIEni | kitus: dar neišvaikė, gal neišvaikys!
Apeigos vyko prie lurdo. Žmonės praeidavo pro egles ir atsidurdavo priešais šlaitą, apaugusį šermukšniais, beržais ir gluosniais. Šlaite įmūrytoje navoje už stiklinių durų mėlynavo Mergelės Marijos statula, apkaišyta lelijomis, kad ir Mergelė būtų kaip lelija. Statulos šešėly kažkas buvo pasidėjęs akordeoną su nuzulintais dirželiais ir blausiai švituliuojančiais klavišais. Tai ar ten vieta akordeonui? Ne vieta, tačiau iš ten jo nepavogs. Argi manote, kad šiandien kas vogtų? Prūseikos mašinikės valytuvus jau pavogė. Aaa! Valytuvus pati ranka - capt, capt!
Sustoję į dvi eiles, žmonės ėjo išpažinties. Viešai. Ir tai buvo taip neįprasta, kad negalėjai sugalvoti, ką pasakyti nuodėmklausiui. Gėriau, mušiau žmoną, nėr daugiau žodžių, nėr teisybei vardų. Vėjas šnarino medžių lapus. Laukais lėkė debesų šešėliai. Ėmė kristi reti lietaus lašai. Ir tuojau liovėsi. Ėmė nenustygti ir kryksėti vaikai. Vėl užkaitino saulė. Vėl per laukus lėkė debesų šešėliai. Tolumoj sugrumėjo perkūnija. Vaikai nuščiuvo. Klebonas laikė mišias, užsidėjęs ant galvos juodą keturkampę kepurę su kutu. Pakvipo smilkalais. Tačiau kažin ko čia trūko. Avių, veikiausiai avių. Prieš penkiasdešimt metų girėnai čia ganė avis. Per karą iš Budrių į avių ganyklą fricai atvarė būrį žmonių ir sušaudė, paskui parėžė kelias avis, nulupo, išsivirė ir po šiais gluosniais suvalgė. Vėliau rusų kolūkis avių suvis nelaikė. Avių čia trūko. Avių žmonės ilgėjosi, daug ko ilgėjosi, šimtų visokių dalykų. Į mišias suvažiavo ir seni, ir jauni. Ir sveiki, ir pasiligoję. Tėvai atsivežė vaikus apsigimėlius, mažus ir jau suaugusius, kurių niekur iš sodybų neišleisdavo. Žmonės širdyse gūžėsi matydami, kiek daug apsigimėlių jie paleido į šį pasaulį, kol gyvenimas buvo tik širdies skaudėjimas, o visa kita buvo draudžiama. Teresė Kerpienė žadą užkandusi spoksojo į savo pusbrolį, neregėtai nutukusį žmogų, į jo rausvas akytes, spindinčias, mažas ir apvalias - kaip žuvies. Jo galva ant neapglėbiamų pečių atrodė maža kaip vyšnia ant arbūzo. Jis neprotavo, tačiau jautė, girdėjo garsus, kuriais džiaugėsi sukinėdamasis ir storom lūpom šlerpsėdamas.
„Žmogus bėga kaip šešėlis ir niekada nebūna pastovus. Argi verta tau, Dieve, į tokį žiūrėti ir jį traukti į savo teismą."
Klebonas pradėjo dalinti komuniją. Lotas Sudimantas, didelis kaip uola vyras, prarijo paplotėlį, atsistojo per kelis žingsnius nuo klebono ir žiūrėjo, kas komunijos eina, kas neina. Duktė, žentas, sūnus ir jo sužadėtinė, gerai, Sudimantai yra Sudimantai.
- Čiort1, - susikeikė iš susijaudinimo Tatjana Šlapelienė, kapitono Kulikovo sesuo. Jaunutę našlę Lotas padrąsino:
- Pasakyk „amen", išsižiok, paskui eik kur nori.
Tatjanos vyras Aventinas Šlapelis parvažiavo iš Černobylio ir mirė. Pienininkas Adolis Šlapelis, dėdė, pasakojimais apie sūnėno mirtį sujaudino rinkėjus ir atsisėdo į deputato kėdę. Lotas buvo jį nusižiūrėjęs, tiktų verslui pradėti. Teresės motina privedė komunijos aklą tėvą. Atsiklaupė Ilierius Brauklys, jo paaugęs sūnus Zigmas Ilierius, alaus jau atsigėręs Čelestas Katkus... kaimynai... buvę girėnai, buvę pagirėnai... dėdės, tetos, giminaičiai: Ignacius Jablonskis, Juozapienė Jablonskienė, Broniukas Žąsytis... Štai ir Kazimieras Varnelis-Teresės tėvo tėvas, vaikystėje Teresė jį laikė nepažįstamu žaviu elgeta, klajojančiu po visas pasaulio girias. O sesers Malvinos čia nebuvo. Vasarai prasidėjus, vakarai sutemdavo šilti, kvepėdavo liepomis, ir nelaimėlė Malvina sėdėdavo iki paryčių savo kambaryje prie atdaro lango. Pro jį būdavo maryti Budrių gatvė, balti namai, tinklinės tvoros. Prie parduotuvės sėdėdavo girtuokliai - šnekėdavosi, mušdavosi, paskui murmuliuodami ir kragindami galvas taikydavosi, niekaip nesusitaikydavo. Vieną rytą tėvai Malvinos kambarį rado tuščią. Vėjas varstė atdarą langą. Kodėl sesuo išėjo iš namų ne pro duris? Kur ją akys nuvedė?
Aaa, dar liko gyvenimo!..
Per mišias giedojo giedotojai, po mišių ėmė šaukti visi. Šimtų žmonių giedama giesmė neskambėjo — balsas ant balso, žodžiai ant žodžių griuvo, kėlė gūdų triukšmą, tačiau vis tiek per daugelio skruostus riedėjo ašaros.
... dabar pasitraukit visi, kurie darote pikta…
Dingo vairuotojas, kuris atvežė prie lurdo kleboną Severiną, kunigą Januarą ir Švenčiausiąjį Sakramentą. Nebebuvo nė jo mašinos. Vairuotojas išvažiavo, nesulaukęs mišių pabaigos. Pievoje abipus kelučio stovėjo daug automobilių, tačiau minia, klausiama, ar yra joje vairuotojų, tylėjo. Niekas nenorėjo vežti Švenčiausiojo Sakramento. Daugeliui atrodė, kad tai pavojinga.
Išleidimo metai: 2002
Formatas: 15x21 cm
Puslapių skaičius: 349
Įrišimas: Kietas
Anotacija: Antrąjį „Karalystės" ciklo tomą sudaro „Ceremonijų knygos", kuriose vaizduojamos permainos Lietuvoje 1989-1992 m.
Kiekvienoje iš keturių knygų pasakojimas keičia spalvas, sužėri netikėtomis būsenomis. Tai padeda įsigyventi į vaizduojamojo meto neatspėjamą įvykių raidą ir sukuria neįprastą įvairiopos raiškos romaną.
Iš sovietinio režimo į nepriklausomybės atolą išsiveržį herojai atsiduria tarytum senų įpročių ir naujų aistrų karnavale, kuriame dažnas nebeatpažįstą, kur jo veidas, o kur nuolatos keičiama kaukė. Meilė tampa labiau velniška nei dieviška.
Konkurencinės pastangos praturtėti, įgyti valdžios peržengia žmoniškumo ribas, ir tada prasideda komedija, košmaras, naujausiųjų laikų kikenanti mitologija, šiame persikraustymo iš nelaisvės į laisvę šurmulyje skaitytojai susitiks su daugeliu „Benamių knygų" herojų, išlikusių savimi ir neatpažįstamai pasikeitusių, -Terese Kerpiene, Pijum Valančiūnu, Kornelija Mrazina, Jokūbu Maleckiu, Malvina Varnelyte, naujos kartos Tvirbutais ir kt.
Autoriai: Petras Dirgėla
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
 
Knygos Filmai, Muzika, Žaidimai